Karalius sugrįžo, ir žemė aidėjo nuo jo atvykimo aidų. Po ilgų nesantaikos, sukrėtimų ir sunkaus sielvarto šešėlio amžių Aragornas, vertas Isilduro įpėdinis, dabar stovi, kad susigrąžintų ilgai snaudusią mantiją.
Jo buvimas – vilties švyturys ne tik Gondoro žmonėms, bet ir visiems laisviesiems Viduržemės žmonėms. Priešai, senovės ir baisūs, buvo nugalėti, jų piktosios galios sulaužytos, o jų tamsios karalystės įmestos į bedugnę. Jų vietoje prieš mus atsiveria nauja era, kurios puslapiai dar neužrašyti, o galimybės beribės.
